- graistėti
- gráistėti, -a (-i), -ėjo, graistė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. intr., tr. neaiškiai kalbėti, paistyti, klejoti: Ką tu čia gráisti? Skp. Jis nė šį nė tą gráista Slm. Kalbėjo gráistėjo Kp. Sunku suprasti, ką jis gráisti Svn. Kažką graistėjo graistėjo – nieko negalėjau suprasti Brž. 2. intr. eiti be nuovokos, maklinėti, klydinėti: Girtas gráistėjo po miestelį Tsk. Visą dieną po mišką graistė́jau Rk. 3. intr. paviršium, apgraibomis mokėti, šiek tiek grabalioti: Jis gali jau kiek gráistėti (moka truputį amato) Kp. Ir aš buvau pramokęs lenkiškai gráistėti Svn. \ graistėti; atgraistėti; nugraistėti
Dictionary of the Lithuanian Language.